Jau turbūt supratote, kad kvėpavimą laikau savo vaistu. Ne tiesiogine medicinine prasme, o kaip vieną svarbiausių savipagalbos būdų.

Kai buvau maždaug trisdešimties, patyriau panikos atakas. Tai buvo chaotiškas laikotarpis: širdies permušimas, nerimas ir jausmas, kad negaliu savęs suvaldyti. Tuo metu Lietuvoje dar retai buvo garsiai kalbama apie kvėpavimo terapiją, rebefingą ar sąmoningo kvėpavimo naudą.

Nebuvau išmokusi jokios ypatingos technikos. „YouTube“ pamačiau lėto kvėpavimo praktiką ir pradėjau ją atlikti savaip – ramiai kvėpuodavau per nosį, sutelkdama dėmesį ir intenciją. Kasdien tam skirdavau apie 15 minučių.

Tai ne graži istorija reklamai. Mano gyvenime ši praktika tapo realia atrama ir padėjo iš chaotiško panikos patyrimo pamažu sugrįžti į ramybę. 

Šiandien jau žinau, kad panikos sutrikimas gali būti gydomas psichoterapija, vaistais arba derinant abu būdus. Tačiau tuo metu būtent reguliarus kvėpavimas buvo mano intuityviai atrastas savipagalbos įrankis.

Ką lėtas kvėpavimas gali duoti kūnui?

Patirdami stresą ar baimę dažnai kvėpuojame greičiau, įsitempia raumenys, stipriau plaka širdis, baimė aktyvizuojasi. O štai lėtas kvėpavimas gali padėti:

• sulėtinti širdies ritmą, sumažinti raumenų įtampą; 
• grąžinti dėmesį iš nerimastingų minčių į kūną; 
• mažinti streso ir nerimo simptomus; 
• lengviau persijungti iš įtampos į poilsį. 

Svarbiausia – ne vienkartinis bandymas

Kvėpavimo praktika man padėjo todėl, kad ją atlikdavau ne kartą per mėnesį, o kasdien. Kaip ir fiziniams pratimams čia svarbus nuoseklumas. 

Pradėti galima paprastai: patogiai atsisėsti ar atsigulti ir ramiai kvėpuoti pro nosį. Kvėpavimo nereikia kuo labiau gilinti, sulaikyti per jėgą ar stengtis pasiekti neįprastą būseną. Kvėpuojant dėmėsį galime nukreipinėti į skirtingas kūno vietas, atpalaiduodami jas su kiekvienu įkvėpimu. Taip pat mintis turi būti vienintelė – tai apie procesą, ketinimą nurimti, įkvėpimo vertę kūnui ir protui. 

Be abejonės, jei tai nepadeda, tuo netikite, o panikos atakos kartojasi, nerimas trukdo kasdieniam gyvenimui arba kyla naujų stiprių fizinių simptomų, vien kvėpavimo pratimų gali nepakakti – svarbu kreiptis į gydytoją.

Nemokamas, bet vertingas vidinis resursas

Mūsų emocinė būsena ir nervų sistemos aktyvumas daro įtaką tam, kaip reaguojame, bendraujame ir priimame sprendimus. Kai esame nuolatinėje įtampoje, dažniau skubame, ginamės, susierziname ar matome tik vieną išeitį. Sąmoningas kvėpavimas problemų nepanaikina, tačiau gali padėti pasitikti jas stabilesnės būsenos.

Šį straipsnį skiriu tiems, kurie dar nėra susipažinę su kvėpavimo praktikomis. Tai nemokamas ir beveik visur prieinamas įrankis – namuose, automobilyje prieš svarbų susitikimą, darbo pertraukos metu ar vakare prieš miegą. Jo vertė atsiskleidžia ne per vieną įspūdingą patyrimą, o per nuoseklų grįžimą prie savęs ir dabarties momento. 

Tiesa yra įvairių skirtingų terapinių kvėpavimo variantų. Bet savo pavyzdžiu tvirtinu, kad pradėti galima paprasčiausiai lėtai, ramiai kvėpuojant be gilinimosi į kitas technikas. Tiesa ir ta, kad vėliau aš pažindinausi su Lietuvoje šioje srityje specializuojančiais terapeutais tam, kad suprasčiau esmę, eigą, reikšmę.

Jei jaučiate, kad savarankiškai sustoti sunku, kviečiu į „Alfa Era“ masažą Kaune – saugią pauzę kūnui, mintims ir nervų sistemai.